Prezidentas. Anekdotai apie prezidenta
"O iš esmės - nachuj man to reikia?" - pagalvojo ji.
Na rimtai - viskas gyvenime lyg ir gerai: darbas yra, pinigų pakanka sočiai gyvent. Vaikai, anūkai netgi yra.
"Ir vis dėl to, juk noriu" - pajudėjo ji link veidrodžio. Atsistojo. Naktiniai marškiniai pusiau slėpė beveik beformį kūną. Pasisuko, atsiduso.
"Galų gale man jau 61-eri, ko norėti. Kitos mano amžiaus jau kolekcionuoja receptus ir apsilankymus pas daktarus. Kodėl man to nenorėti?" - blykstelejo mintis.
Nuėjo iki lovos, atsigulė. Ilgai žiūrėjo į lubas. Paskui lėtu rankos judesiu užgesino stalo lempą. Apsivertė ant dešiniojo šono ir jau visiškoje tamsoje nusišypsojo savo minčiai:
"Vistiek Aš būsiu prezidente".
Na rimtai - viskas gyvenime lyg ir gerai: darbas yra, pinigų pakanka sočiai gyvent. Vaikai, anūkai netgi yra.
"Ir vis dėl to, juk noriu" - pajudėjo ji link veidrodžio. Atsistojo. Naktiniai marškiniai pusiau slėpė beveik beformį kūną. Pasisuko, atsiduso.
"Galų gale man jau 61-eri, ko norėti. Kitos mano amžiaus jau kolekcionuoja receptus ir apsilankymus pas daktarus. Kodėl man to nenorėti?" - blykstelejo mintis.
Nuėjo iki lovos, atsigulė. Ilgai žiūrėjo į lubas. Paskui lėtu rankos judesiu užgesino stalo lempą. Apsivertė ant dešiniojo šono ir jau visiškoje tamsoje nusišypsojo savo minčiai:
"Vistiek Aš būsiu prezidente".
.